Nėštumas, gimdymas ir vaiko gimimas – unikalios patirtys moters gyvenime. Stereotipiškai visuomenėje yra priimta manyti, jog tai yra įvykiai, teikiantys tik džiaugsmą ir pasitenkinimą. Visgi, šiuo laikotarpiu moterys gali nuogąstauti, nepasitikėti savimi, jausti nerimą, liūdesį ar net kaltės jausmą. Toks gyvenimo etapas nebūtinai tik džiugina. Jis gali pareikalauti nemažai psichologinių ir emocinių resursų, stengiantis prisitaikyti prie naujų pokyčių, kai gyvenimas apsisuka 360 laipsnių.
Tyrimai rodo, kad net 70 proc. moterų po gimdymo patiria nerimą, liūdesį, jaučiasi slogios nuotaikos ar patiria pogimdyvinę depresiją. Pasak mokslininkų, kurie tiria psichikos sveikatą, ja suserga vidutiniškai 10–20 proc. moterų – šis laikotarpis dažniausiai trunka iki pusės metų. Nors nėštumas ir gimdymas yra normalūs fiziologiniai procesai, bet moteriai ir vyrui tai yra reikšmingi socialiniai ir emociniai įvykiai, taip pat ir išskirtinės psichosocialinio ir psichologinio vystymosi patirtys.
Perėjimas į tėvystę iš esmės pakeičia ir poros tarpusavio santykius: pakoreguoja gyvenimo būdą bei savęs suvokimą naujame vaidmenyje. Tai procesas, kuris priverčia prisitaikyti prie pakitusių santykių, profesinių tikslų ir naujo identiteto. Savęs, kaip kitokios moters, suvokimas ir kūno pokyčiai gali paveikti pasitikėjimą savimi ir požiūrį į save – įsivaizduotas idealios moters ir motinos paveikslas dažnai nebeatitinka realybės. Šiam procesui įtakos turi ir ankstesnė moters patirtis, socialinė parama, kūdikio elgesys ir būklė. Mokslininkai tvirtina, kad moteris po gimdymo gali jaustis vieniša (izoliuota, kenčianti, sutrikusi, pažeidžiama) dėl pasikeitusio ankstesnio gyvenimo būdo, santykių, laiko, laisvės, pasitikėjimo, nepasiruošusi, išsekusi. Po gimdymo moteris kaip ir vyras taip pat bando įsisąmoninti realybę, prisitaikyti ir išmokti naujų dalykų.
Po gimdymo moterį užklumpa ir stiprūs hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumo pabaiga, intensyvia pieno gamyba, atsistatančia kiaušidžių veikla bei galimai jaučiamais pogimdyviniais simptomais. Geras emocijas ir džiaugsmą staiga gali pakeisti liūdesys ir nerimas, o juos dar labiau sustiprina nuovargis, miego stoka ir didelė atsakomybė už naują gyvybę.
Būtina kreiptis pagalbos
Su pogimdymine depresija susidūrusi aktorė Valda Bičkutė, LRT RADIJO konferencijoje „Kaip gerinti mūsų emocinę savijautą?“ pasakojo, jog pati nebūtų supratusi, su kuo susidūrė, jei ne jos šeimos gydytoja. Kartą su dukra nuvykusi į apžiūrą, Valda iš gydytojos išgirdo: „Matau tavo akyse nerimą, tau lengvos formos pogimdyminė depresija.“
„Aš pati to nebūčiau įtarusi – man atrodė, kad toks yra gyvenimas turint vaiką. Tarsi natūraliai esi kažkokios būsenos ir net nenutuoki, kad su tavimi kažkas ne visai gerai“ – sakė V. Bičkutė.
Tuo metu ją konsultavusi šeimos gydytoja pasakė, kad jei ji ir toliau žindys dukrytę, apie 5–6 mėn. keisis hormonų fonas ir savijauta. „Ji sakė, kad tada turėtų pasikeisti bent jau tai, ką sukelia fiziologinės priežastys. Vien jau tas įvardijimas man tada labai padėjo – supratau, kad čia yra būsena, kurią galiu stebėti. Tai nesu aš, tai mano būsena, tad pradėjau labiau susitelkti į savo kūną, – kalbėjo V. Bičkutė. – Tačiau noriu pasakyti, kad patyriau lengvą formą, tada galbūt galima savistaba, bet turbūt tai nepadėtų, jei užklumpa sunkesnės būsenos, savižudiškos mintys.“
Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į specialistus, tačiau tai nėra vienintelis būdas rasti pagalbos, jos neretai galime rasti ir artimoje aplinkoje – šeimoje, tarp draugų ar kolegų. Šiandien yra ir Tėvų linija, siūlanti profesionalią pagalbą, pasiekiamą telefonu. Galima pasikalbėti su kvalifikuotais specialistais, papasakoti, ką patyrėme. Žmogaus psichika veikia taip, kad pokalbis, kito žmogaus išgirdimas ir atliepimas mums padeda.
Tėvų linijoje darbuojasi ne savanoriai, bet kvalifikuoti psichologai, konsultuojantys vaikus ir tėvus, vedantys įvairius mokymus. Tiesiog Tėvų linijoje jie konsultuoja telefonu. Tiesa, diagnozių jie nenustato – tam reikia gyvo susitikimo, tačiau pokalbiai su jais tikrai padeda, nes tą gali patvirtinti grįžtamasis ryšys iš besikreipusiųjų.
Teikiama daugiau psichologinės ir socialinės pagalbos
Medikų įgalinimas. Įgyvendinant veiksmų planą yra sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos. Šiuo tikslu bus pakeisti teisės aktai, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistai.
Papildoma specialistų pagalba. Bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose ir planuojama įvesti naują paslaugą – specializuotą, tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Jau dirbantys psichologai ir psichiatrai įgis daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.
Prevencinės psichosocialinės paslaugos. SAM ir SADM suvienys pastangas, kad daugumoje savivaldybių atsirastų savitarpio paramos grupės ir kokybiški grupiniai užsiėmimai besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms, siekiant paskatinti bendruomenių būrimąsi ir gerinti pasirengimo tėvystei žinias bei įgūdžius. Šios paslaugos pradėtos teikti visuomenės sveikatos biuruose ir bendruomeniniuose šeimos namuose daugelyje savivaldybių.
Taip pat, nuo 2025-ųjų plečiamos šeimų lankymo namuose paslaugos. Iki šiol jos buvo teikiamos socialinius iššūkius patiriančioms šeimoms 16-oje savivaldybių.
