Nors pogimdyvinė depresija (PD) dažniausiai tapatinama su moterimis, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad ši emocinė krizė po vaiko gimimo paveikia ir vyrus. Skaičiuojama, kad nuo 4 iki 25 % naujų tėčių patiria depresijos simptomus nėštumo metu arba pirmaisiais metais po gimdymo. Vis dėlto, vyrų PD dažnai lieka nepastebėta – tiek pačių vyrų, tiek aplinkinių.
Skirtingi pasireiškimo požymiai
Vyrų depresija po gimdymo neretai atrodo kitaip nei moterų. Užuot išgyvenę klasikinį liūdesį ar verksmingumą, jie dažniau patiria:
- dirglumą, nerimą, pyktį;
- emocinį nutolimą nuo partnerės ir vaiko;
- fizinius negalavimus, tokius kaip galvos ar raumenų skausmai be aiškios priežasties;
- sumažėjusį lytinį potraukį;
- miego ir apetito sutrikimus;
- padidėjusį alkoholio, narkotikų vartojimą arba darboholizmą;
- izoliacijos jausmą ir net mintis apie pabėgimą ar savižudybę.
Šie simptomai dažnai slepiasi po išoriniu “normalumo” fasadu, nes kultūriniai stereotipai skatina vyrus slėpti emocijas ir vengti pagalbos. Būtent dėl to ši depresijos forma vadinama „slapta“ – ji rečiau išsakoma žodžiais, bet pasireiškia elgesiu.
Rizikos veiksniai
Vyrų pogimdyvinei depresijai atsirasti įtakos turi tiek biologiniai, tiek psichologiniai ir socialiniai veiksniai:
- Hormoniniai pokyčiai: tėvystės laikotarpiu vyrų organizme mažėja testosterono, gali kisti kortizolio, prolaktino ir estrogeno kiekiai, didindami emocinį jautrumą.
- Psichologinis krūvis: nerimas dėl atsakomybės už šeimą, nekompetencijos jausmas tėvystėje, ankstesnė depresijos ar traumų patirtis.
- Santykių iššūkiai: dažnesni konfliktai, intymumo stoka, partnerės PD.
- Socialiniai sunkumai: silpna emocinė parama, finansinės problemos, darbo ir šeimos pusiausvyros sutrikimas.
- Traumuojanti gimdymo patirtis ar nesėkmingas prisitaikymas prie naujo gyvenimo ritmo.
Kodėl svarbu atpažinti?
Laiku neatpažinta depresija gali turėti rimtų pasekmių – paveikti ne tik vyro psichinę ir fizinę sveikatą, bet ir poros santykius, vaikų emocinį vystymąsi bei visos šeimos dinamiką. Depresija ne tik apsunkina tėvystę, bet ir mažina gebėjimą palaikyti artimą ryšį su vaiku, o tai gali turėti ilgalaikių padarinių vaiko psichologinei gerovei.
Gydymo ir pagalbos galimybės
Svarbiausia – suprasti, kad depresija nėra silpnumo požymis, o sveikatos sutrikimas, reikalaujantis dėmesio. Pagalba vyrams yra tokia pat svarbi ir veiksminga kaip ir moterims. Pagrindiniai gydymo būdai:
- Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija;
- Farmakoterapija, jei simptomai yra sunkūs;
- Partnerystės stiprinimas – atviras bendravimas, bendros konsultacijos;
- Gyvenimo būdo pokyčiai – kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas;
- Tėčių paramos grupės, kurios suteikia emocinį palaikymą ir normalizuoja patirtį.
Taip pat sveikatos priežiūros specialistai turėtų aktyviai domėtis naujų tėčių emocine būkle per pirmuosius metus po gimdymo, siūlyti prevencines patikras ir konsultacijas.
Vyrų pogimdyvinė depresija – tai ne mitas, o realus ir pavojingas reiškinys. Jos ignoravimas gali kainuoti brangiai tiek pačiam vyrui, tiek jo artimiesiems. Kuo anksčiau ši problema atpažįstama, tuo lengviau ją įveikti. Atvirumas, pagalbos paieška ir bendruomenės palaikymas gali būti esminiai žingsniai siekiant išsaugoti šeimos emocinį stabilumą ir sukurti sveiką aplinką augančiam vaikui. Tėvystė – iššūkis, kuriam verta ruoštis, o rūpestis vyro emocine sveikata turėtų būti ne prabanga, o būtinybė.
