Pogimdyminė depresija (PD) – depresiniai sutrikimai, kurie yra susiję su periodu po gimdymo. Nors po normalaus gimdymo moteris patiria fiziologinį pogimdyminį laikotarpį, jos psichikos būklė būna labilesnė. Per pirmuosius tris mėnesius po gimdymo gali išryškėti psichikos sutrikimai, kurių dažniausias yra depresija. PD nėra lengva diagnozuoti, nes tokie depresijai būdingi simptomai kaip miego, apetito sutrikimai, nuovargis, sumažėjęs lytinis potraukis, negalėjimas susitvarkyti su kasdieniais darbais, energijos stygius gali būti klaidingai vertinami kaip įprasti pogimdyminiai pasikeitimai pradėjus rūpintis naujagimiu. Laiku nenustatyta ir negydyta PD turi ilgalaikes pasekmes ne tik pačiai moteriai, bet ir vaikui (raidai, nesaugaus prieraišumo formavimuisi, elgesio problemoms ateityje), poros tarpusavio santykiams. Atsižvelgiant į didelį nepastebėtų PD atvejų skaičių, būtinas papildomas budrumas ir iš pirminės sveikatos priežiūros specialistų, siekiant užtikrinti akstyvą PD atpažinimą ir savalaikę pagalbą.
Apytiksliai penktadalis moterų po gimdymo patiria įvairių psichologinių ir emocinių sunkumų, o tai neigiamai veikia tiek pačios moters savijautą, tiek turi įtakos vaiko raidai, santykiams šeimoje. Nors moterys po gimdymo turi daug kontaktų su sveiktos priežiūros specialistais (akušeris, gydytojas akušeris ginekologas, šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas ir kiti), tačiau yra nelinkusios kalbėti apie savo būseną. Tiek artimųjų, tiek specialistų dėmesys po gimdymo yra nukreiptas į kūdikį ir retai kada pasiteiraujama kaip jaučiasi pati mama. Motinystė yra siejama su džiaugsmu, geros mamos įvaizdžiu, tad neretai, moterys jaučia gėdą ir nusivylimą savimi, jų jaučiami simptomai gali būti minimalizuojami. Patiriami depresijos simptomai gali būti klaidingai įvertinti kaip įprasti pogimdyminiai psichologiniai pasikeitimai, pavyzdžiui, sumažėjęs energingumas, miegas bei lytinis potraukis. 40 % PD sergančių moterų turi trumpalaikes arba įkyrias mintis apie pakenkimą kūdikiui, bet retai jas įgyvendina. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių dėl ko moteris, jausdama gėdą ir nusivylimą, neišsakys skundų ar minimalizuoti patiriamus jausmus bei simptomus.
Vertinant dėl galimo PD sutrikimo, moters klausiama:
- kokia buvo savijauta neštumo metu ar po gimdymo?
- jei buvę ankstesnis neštumai ir gimdymai, kaip jautėtės tuo laikotarpiu?
- ar anksčiau yra buvęs liūdnos ar prastos nuotaikos epizodas, kai mažai domino įprastinė veiklą?
- jei buvę blogos nuotaikos epizodų, ar buvo pakitęs apetitas, miegas, gebėjimas koncentruoti dėmesį?
- ar kada nors buvusi savižala?
Pogimdyminės depresijos simptomai
Daugiau nei pusę moterų po gimdymo aplanko „baby blues“, arba motinystės liūdesys. Tai nerimastingumas, verksmingumas, kuris paprastai savaime praeina per dvi savaites arba palengvėja ir liaujasi, sulaukus pagalbos paguodos, pokalbio. Pogimdyminė depresija gali užsibūti ilgai – tęstis kelis metus. Depresijos požymiai gali išryškėti tiek laukiantis, tiek praėjus metams po kūdikio atėjimo į pasaulį.
Pagrindiniai depresijos simptomai:
- prislėgta, pablogėjusi nuotaika;
- sumažėję interesai ir pasitenkinimas anksčiau malonia veikla;
- jaučiamas energijos trūkumas, sumažėjęs aktyvumas ir padidėjęs nuovargis.
Papildomi depresijos simptomai:
- susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys;
- sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi;
- kaltės ir menkavertiškumo jausmas;
- niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas;
- polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę ir savižudiški veiksmai;
- sutrikęs miegas;
- sumažėjęs apetitas.
Viena iš dažniausiai naudojamų depresijos atrankos skalių, pagal kurią vertinama tiek su nėštumu susijusi, tiek kitos kilmės moterų depresija, yra Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė.
Kur kreiptis pagalbos?
Moterys ir vyrai, jaučiantys depresijos po gimdymo simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašę. Jei moteris ar vyras nėra pasirinkę PSC, jie automatiškai yra prirašomi prie to PSC, su kuriuo jų šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Šių specialistų paslaugos teikiamos nemokamai ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia.
Esant sudėtingesniems depresijos po gimdymo atvejams, gydytojas psichiatras gali nukreipti pacientus psichoterapijos paslaugoms. Diagnozavus pogimdyvinius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją po gimdymo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas. Taip pat, esant poreikiui, gali būti skiriamas ir stacionarinis gydymas.
Pogimdyminės depresijos gydymas
PD gydymo uždavinys yra parinkti tokį gydymo būdą, kuris tiktų moteriai po gimdymo ir būtų kiek įmanoma palankesnis kūdikiui. PD gydymas: palaikomoji psichoterapija, socialine parama, medikamentinis gydymas antidepresantais.
Sprendžiant dėl gydymo remiamasi: depresijos sunkumo įvertinimu (įskaitant riziką susižaloti ar sužaloti kitus); galimo gydymo veiksmingumo įvertinimu (parenkant antidepresantą bei nukreipiant kvalifikuotam specialistui); pacientės pageidavimu; su liga susijusių sunkumų įvertinimu.
Krūtimi maitinančios motinos baiminasi dėl patenkančių su pienu vaistų poveikio kūdikiui. Maitinant krūtimi, motina, serganti PD, turi pasverti galimą gydymo antidepresantais veiksmingumą: galimą antidepresantų, gaunamų per motinos pieną, riziką jos kūdikiui ir jai suteiktas žinias apie negatyvias negydomos depresijos pasekmes jos vaiko raidai.
Pradėjus gydymą antidepresantais po gimdymo, rekomenduojama pradžioje skirti juos mažomis dozėmis ir lėtai didinti dozę, kartu stebėti kūdikio būklę, sekti galimus pasireikšti kenksmingo antidepresantų poveikio požymius. Antidepresantų poveikį kūdikiui galima sumažinti maitinant krūtimi tuo metu, kai antidepresanto koncentracija motinos piene yra mažiausia ir nemaitinant, kai antidepresantų koncentracija piene pasiekia piką). Kenksmingas poveikis dažniau sutinkamas naujagimiams ir kūdikiams iki 8 sav. amžiaus. Galimas kenksmingas antidepresantų poveikis kūdikiui (dirglumas, sedacija, menkas svorio augimas, maitinimo būdo pokyčiai), dėl to svarbus vaikų ligų gydytojų, šeimos gydytojų ir psichiatrų bendradarbiavimas.
Šaltiniai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; Vilniaus universitetas; Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija
