Psichologinės problemos po gimdymo: nuo pogimdyvinės depresijos iki tėvystės perdegimo

psichologinės ligos po gimdymo

Remiantis naujausiais medicinos tyrimais ir duomenimis, po gimdymo moterims bei jų vyrams gali pasireikšti įvairios psichologinės būsenos ir ligos. Šios būklės dažnai susijusios su hormoniniais pokyčiais, fizine ir emocine įtampa, stresu, miego trūkumu ir gyvenimo būdo pokyčiais. Šiame straipsnyje aptarsime labiausiai ištirtas ir aktualias psichologines problemas po gimdymo, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais.

Pogimdyminė depresija

Pogimdyminė depresija yra viena iš dažniausių psichologinių problemų po gimdymo. Naujausi tyrimai rodo, kad ši depresija gali pasireikšti 10-20 % moterų. Jos simptomai apima nuolatinį liūdesį, nuovargį, apatiją, sunkumus bendraujant su kūdikiu ir emocinį atsiribojimą. Tai ne tik motinos gerovės, bet ir kūdikio gerovės klausimas, nes pogimdyvinė depresija gali sutrikdyti vaiko vystymąsi.

Pagal naujausius tyrimus atskleista, kad pogimdyvinė depresija yra glaudžiai susijusi su hormoniniais pokyčiais (ypač progesterono ir estrogeno sumažėjimu) po gimdymo. Tačiau šie hormoniniai pokyčiai yra tik dalis priežasties – taip pat reikšmingas yra genetinis polinkis ir socialinis palaikymas. Taip pat ištirta, kad emociniai ir fiziniai simptomai gali trukti ilgiau nei buvo manoma, o daugeliui moterų jie gali pasireikšti ne tik per pirmuosius kelis mėnesius, bet ir iki metų po gimdymo.

Simptomai:

  • Nuolatinis liūdesys, nuovargis
  • Apatija ir sunkumai bendraujant su kūdikiu
  • Priklausomybė nuo raminamųjų vaistų ar alkoholio

Pogimdyvinis nerimo sutrikimas

Pogimdyvinis nerimo sutrikimas dažnai pasireiškia tėvams, ir ypač toms mamoms, kurios jaučia didelį nerimą dėl kūdikio sveikatos ar savo tėvystės įgūdžių. Naujausi tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimai yra dažnesni nei pogimdyvinė depresija bei gali pasireikšti 10-15 % moterų.

Be to, pogimdyvinis nerimo sutrikimas yra susijęs su per dideliu atsakomybes jausmu ir baime dėl kūdikio gerovės. Tyrimai taip pat nurodo, kad šie nerimo sutrikimai dažnai yra pasikartojantys, kai motina nesulaukia tinkamos socialinės paramos. Pogimdyvinis nerimas dažnai pasireiškia kartu su depresija, todėl moterims, turinčioms šiuos simptomus, būtina gauti kompleksinę pagalbą.

Simptomai:

  • Per didelis nerimas dėl kūdikio saugumo
  • Fiziniai simptomai: širdies plakimas, prakaitavimas, galvos skausmai
  • Panikos priepuoliai

Potrauminio streso sutrikimas po gimdymo

Potrauminio streso sutrikimas po gimdymo gali atsirasti, jei gimdymas buvo traumuojantis (pvz., skubus cezario pjūvis, gimdymo komplikacijos ar kūdikio sveikatos problemos). Nors tai yra mažiau paplitusi būklė nei PPD ar nerimo sutrikimas, ji vis tiek yra reikšminga, ir ji gali pasireikšti 2-5 % moterų.

Pagal naujausius tyrimus atskleista, jog apie 9 % moterų patiria Potrauminio streso sutrikimo simptomus, susijusius su gimdymo traumomis. Moterys, kurios patiria pertraukiamą ir traumuojančią gimdymo patirtį, dažnai patiria ilgalaikį stresą ir prisiminimus, kurie gali sukelti depresiją, nerimą ir emocinį atsiribojimą nuo vaiko. Potrauminio streso sutrikimas po gimdymo gali turėti neigiamą poveikį šeimos santykiams ir net kūdikio vystymuisi, jei sutrikimo simptomai nėra gydomi.

Simptomai:

  • Dažni, įkyri prisiminimai apie gimdymo įvykį
  • Naktiniai košmarai apie gimdymo traumą
  • Emocinis atsiribojimas nuo kūdikio ir šeimos

Tėvystės perdegimas

Tėvystės perdegimas gali pasireikšti tėvams, kurie jaučia, kad jie yra per daug įsitempę dėl tėvystės atsakomybės. Tai gali sukelti emocinį ir fizinį išsekimą, dirglumą ir depresiją. Naujausi tyrimai rodo, kad ši būklė vis dažniau pasireiškia tiek motinoms, tiek tėvams.

Pagal naujausius tyrimus matoma, jog tėvystės perdegimas dažniausiai pasireiškia pirmą kartą tėvams, kuriems trūksta socialinio palaikymo ir kurie patiria nuolatinį stresą dėl kūdikio priežiūros ir darbo santykių. Perdegimo simptomai dažnai pasireiškia kartu su depresijos simptomais. Tėvystės perdegimas gali sukelti ilgalaikes problemas santykiuose ir pačioje šeimoje, taip pat prisidėti prie mažesnio vaiko emocinio vystymosi.

Simptomai:

  • Nuolatinis nuovargis ir išsekimas
  • Emocinis atsiribojimas ir per didelis dirglumas
  • Negebėjimas džiaugtis tėvystės patirtimi

Kūno patrauklumo ir savivertės sutrikimai

Kūno patrauklumo ir savivertės problemos po gimdymo yra dažnos, nes daugelis moterų susiduria su fiziniais pokyčiais, tokiais kaip svorio priaugimas, strijos ir krūtų pokyčiai. Nors tai yra normalus procesas, kai kurios moterys gali patirti rimtų emocinių sunkumų dėl savo kūno pasikeitimų, kas gali sukelti depresiją ir nerimą.

Daugiau nei 50 % moterų po gimdymo patiria neigiamą kūno patrauklumą, ypač jei jos nesulaukia socialinio palaikymo. Tai gali būti susiję su padidėjusia depresija ir mažesne savivertės jausmu. Motinos, kurios kenčia nuo kūno patrauklumo sutrikimų, dažnai turi didesnį nerimą ir mažesnį pasitenkinimą savo motinystės vaidmeniu.

Simptomai:

  • Neigiami jausmai apie kūno pokyčius
  • Depresija dėl išvaizdos
  • Maža savivertė

Hormoninis disbalansas ir psichikos sveikata

Hormoniniai pokyčiai po gimdymo gali turėti didelį poveikį moterų nuotaikai ir emocinei būsenai. Naujausi tyrimai rodo, kad hormoniniai pokyčiai yra susiję su depresijos ir nerimo simptomais po gimdymo. Estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas po gimdymo gali sukelti depresijos ir nerimo simptomus. Tačiau šie hormoniniai pokyčiai nėra vienintelė priežastis – taip pat svarbūs yra socialiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai. Hormonų lygio svyravimai gali turėti ilgalaikį poveikį motinų emocinei būsenai, tačiau šie poveikiai dažniausiai būna laikini, jei motina gauna tinkamą pagalbą.

Simptomai:

  • Nuotaikos svyravimai
  • Nerimas, depresija
  • Emocinis išsekimas

Taigi, naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad psichologinės būklės po gimdymo yra dažnos ir gali turėti ilgalaikį poveikį tiek motinoms, tiek tėvams. Pogimdyvinė depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, tėvystės perdegimas ir kūno patrauklumo problemos gali būti rimti iššūkiai, su kuriais susiduria dauguma tėvų. Siekiant efektyviai spręsti šias problemas, svarbu laiku gauti pagalbą iš specialistų, įskaitant psichologus, terapeutus ir gydytojus. Tinkamas gydymas ir socialinė parama yra būtini.