Šeima – tai centras, kur formuojasi mūsų vertybės, santykiai ir emocinis pagrindas. Tačiau kiekvienas tėvas ar mama kartais susiduria su klausimu: „Ar aš pakankamai geras(-a) tėvas/mama?“ Šis klausimas dažnai kyla iš nežinomybės, nesaugumo ir baimės, kad galbūt nesugebame suteikti vaikui visko, ko jam reikia.
Kaltės jausmas: kas tai ir kodėl jis kyla?
Pasak psichologų, kaltės jausmas, kuris aplanko daugelį tėvų, yra natūralus atsakas į norą būti geru tėvu ar mama. Mes norime būti tobuli tėvai, tačiau realybėje retai kas atitinka šį idealą. Tėvų kaltės jausmas dažnai kyla dėl to, kad mes patys sau keliame pernelyg aukštus standartus, arba dėl to, kad matome kitų tėvų sėkmes, kurios dažnai būna tik išorinis įspūdis.
Kaltės jausmas taip pat gali būti susijęs su tėvų nerealizuotais lūkesčiais ar visuomenės spaudimu. Šiandienos pasaulyje, kuriame dominuoja socialiniai tinklai ir dažnai idealizuojami „tobulo“ tėvystės pavyzdžiai, daugelis tėvų jaučiasi, kad jie turi atlikti tobulai kiekvieną savo vaidmenį. Tai gali sukelti savikritiką ir nuolatinį klausimą: „Ar aš tikrai darau viską, kad mano vaikas būtų laimingas ir sveikas?“
Kaip kaltė veikia santykius?
Kaltė ne tik veikia tėvų psichologinę būseną, bet ir gali turėti įtakos šeimos santykiams. Tėvų tarpusavio santykiai ir jų bendravimas su vaikais yra esminiai veiksniai, formuojantys vaikų emocinę gerovę. Kai tėvai jaučia kaltę dėl savo tėvystės, jų santykiai su vaikais gali tapti įtempti. Kaltės jausmas gali sukelti pernelyg didelį kontrolės poreikį arba, priešingai, atsiribojimą. Tai gali neigiamai paveikti vaikų emocinę būklę, nes jie gali pasijusti nesaugūs ir nesuprasti, kas iš jų tikimasi.
Kaltės jausmas taip pat gali sukelti nesusikalbėjimą tarp partnerių. Pavyzdžiui, jei vienas tėvas jaučiasi kaltas, kad neįvykdo visų lūkesčių, jis gali atsitraukti nuo šeimos, atsisakyti pagalbos iš partnerio arba pradėti nekritiškai priimti vaikų norus ir elgesį. Tai gali sukelti nesutarimus ir įtampą šeimoje.
Ką apie tai sako medicinos specialistai?
Medicinos ekspertai, ypač vaikų psichiatrai, teigia, kad tėvų kaltės jausmas gali turėti ilgalaikį poveikį ir vaikų psichologinei sveikatai. Nuolatinis kaltės jausmas tėvams gali sukelti įvairius sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis ar net depresija. Jei tėvai nuolat jaučia, kad yra nepakankamai geri, tai gali sukelti emocinį išsekimą ir netgi pabloginti jų gebėjimą reaguoti į vaikų poreikius.
Visgi, svarbu suprasti, kad nėra universalaus recepto, kaip būti „tobulu“ tėvu. Tėvystės procesas yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis. Tai – ilgalaikis mokymosi ir augimo procesas, kuriame klaidos yra neišvengiamos. Medikai pabrėžia, kad tėvai turi priimti savo ribotumą ir būti atlaidesni patys sau. Svarbu neperkrauti savęs, tačiau stengtis atkreipti dėmesį į savo vaikų emocinius ir fizinius poreikius bei suteikti jiems meilę ir paramą.
Kaip išvengti per didelio kaltės jausmo?
Pirmas žingsnis įveikiant kaltės jausmą yra sąmoningas ir atviras bendravimas. Tėvai turi išmokti dalintis savo jausmais ir nebijoti pripažinti, kad jie nesijaučia tobuli. Atviras pokalbis su partneriu, draugais ar net profesionalais gali padėti sumažinti kaltės jausmą.
Taip pat labai svarbu praktikuoti savikritiką ir prisiminti, kad klaidos yra natūralus gyvenimo procesas. Tėvų pareiga nėra būti tobuliems, tačiau skirti vaikams dėmesį, meilę ir suteikti jiems tinkamą paramą, padedant augti ir mokytis iš savo klaidų. Rekomenduojama tėvams atlikti savianalizę ir stebėti savo elgesį, tačiau nedaryti sau per didelio spaudimo. Savęs vertinimas yra labai svarbus, tačiau tai turi būti objektyvus vertinimas, o ne idealizuotas arba per didelis savikritikos požiūris.
Tėvystės kelias nėra lengvas, ir tėvai dažnai jaučia tylų kaltės šešėlį, tačiau svarbu prisiminti, kad šis jausmas yra visiškai natūralus ir dažnai kyla iš mūsų pačių aukštų lūkesčių. Tai, kas yra tikra, tai, kad mes visi, kaip tėvai, esame pakankamai geri, jei tik stengiamės ir mylime savo vaikus. Nepamirškime būti atlaidūs sau, mokytis iš klaidų ir supraskime, jog mūsų vaikai ne tik auga su mūsų pagalba, bet ir stebi, kaip mes susitvarkome su savo sunkumais.
