Naujausieji psichologų tyrimai rodo, kad gimdymo baimė yra plačiai paplitusi ir gali būti vidutinio arba didelio intensyvumo. Manoma, kad nuo 35 iki 50 procentų nėščiųjų patiria tokio lygio gimdymo baimę, kuri daro reikšmingą poveikį tiek emocinei savijautai, tiek praktiniams sprendimams dėl gimdymo. Ši baimė neretai lemia didesnį norą naudotis medikamentiniu nuskausminimu, gimdymo veiklos skatinimu ar kitais medicininiais įsikišimais. Nors pati baimė savaime nėra medicininė problema, jos pasekmės gali turėti įtakos tiek gimdymo eigai, tiek moters psichologinei sveikatai po gimdymo.
Stipresnė gimdymo baimė dažnai siejama su aukštesniu bendru nerimo lygiu. Tyrimai rodo, kad moterys, patiriančios intensyvesnį nerimą dėl artėjančio gimdymo, dažniau susiduria su ilgesniu gimdymo laikotarpiu, priešlaikiniu vaisiaus vandenų nutekėjimu ir dažnesniu nuskausminimo metodų naudojimu, įskaitant epidūrinę nejautrą. Tai rodo, kad psichologinė būsena gali tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus ir gimdymo eigą. Kitaip tariant, tai, ką moteris jaučia ir galvoja prieš gimdymą, dažnai atsispindi tame, kaip jos kūnas reaguoja gimdymo metu.
Dažniausios baimės priežastys:
- Skausmo baimė
- Nežinomybė, kaip viskas vyks
- Kontrolės praradimo jausmas
- Nerimas dėl kūdikio sveikatos
- Neigiamos kitų moterų gimdymo istorijos
- Traumuojanti ankstesnio gimdymo patirtis
- Nepasitikėjimas medikais ar sistema
Šios priežastys dažnai yra tarpusavyje susijusios ir susipynusios su asmenine patirtimi, girdėtomis istorijomis, visuomenės nuostatomis ar net kultūriniais lūkesčiais, ką reiškia „geras“ ar „normalus“ gimdymas.
Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
Neretai moterys gėdijasi savo baimių arba stengiasi jas ignoruoti, bijodamos pasirodyti silpnos ar „nepasiruošusios motinystei“. Tačiau slopinama ar nesuprasta baimė dažnai tik stiprėja, sukelia emocinį stresą, miego sutrikimus, sumažina pasitikėjimą savimi, o kartais net daro įtaką sprendimams dėl gimdymo būdo. Kai kurioms moterims tai tampa tokofobija – intensyvia, paralyžiuojančia gimdymo baime, kuri gali pasireikšti panikos priepuoliais, depresija ar net atsisakymu gimdyti natūraliu būdu. Skirtingi tyrimai rodo, kad nuo 4 iki 18 procentų moterų pageidauja cezario pjūvio vien dėl to, kad bijo gimdymo, o ne dėl medicininių indikacijų.
Svarbu suvokti, kad neigiama gimdymo patirtis neapsiriboja pačiu gimdymo momentu. Ji gali turėti ilgalaikį poveikį moters emocinei gerovei, prisidedant prie pogimdyminės depresijos vystymosi, chroniško streso ar baimės vėl pastoti. Todėl tampa vis aiškiau, kad gimdymo baimė ir gimdymo patirtis – tai ne tik medicininės, bet ir psichologinės sritys, kurioms reikia dėmesio, supratimo ir palaikymo.
Psichologai ir sveikatos specialistai vis dažniau akcentuoja poreikį užtikrinti psichologinę pagalbą nėščiosioms bei gimdyvėms. Tinkama emocinė parama, galimybė pasikalbėti apie savo baimes, gauti atsakymus į kylančius klausimus ir jaustis išgirstai gali reikšmingai prisidėti prie pozityvesnės gimdymo patirties.
Modernūs tyrimai ir praktika rodo, kad efektyvūs gimdymo baimės mažinimo būdai apima įvairias atsipalaidavimo ir emocinės savireguliacijos technikas. Kvėpavimo pratimai, sąmoningumo (mindfulness) praktikos, meditacija, hipnogimdymo metodai ar net paprasti vizualizacijos pratimai gali padėti sumažinti nerimo lygį, sustiprinti pasitikėjimą savo kūnu ir sumažinti emocinę įtampą prieš gimdymą.
Svarbu pabrėžti, kad šie metodai nėra skirti tik moterims, kurios patiria ekstremalią baimę. Jie gali būti naudingi bet kuriai nėščiajai, siekiančiai pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Taip pat verta įtraukti partnerį ar kitą artimą žmogų – dalijimasis emocijomis ir bendras pasirengimas sustiprina saugumo jausmą.
Psichologinė būsena prieš gimdymą yra ne mažiau svarbi nei fizinis pasiruošimas. Kuo anksčiau moteris įvardija ir pripažįsta savo baimes, tuo didesnė tikimybė, kad ji gebės su jomis konstruktyviai susidoroti. Gimdymas – tai ne tik medicininis įvykis, bet ir gilus asmeninis išgyvenimas, kurio kokybę lemia ne vien fiziniai, bet ir emociniai veiksniai. Todėl, vis labiau pripažįstama, kad emocinė parama ir psichologinis pasirengimas turėtų būti neatskiriama šiuolaikinės nėščiųjų priežiūros dalis.
