Gimdymas yra reikšmingas, bet tuo pat metu ir įtemptas gyvenimo įvykis, kuris ne tik teikia didžiulį džiaugsmą, bet ir sukelia didelius emocinius iššūkius moterims. Tyrimai rodo, kad po gimdymo dauguma moterų patiria teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas, ramybė, pasididžiavimas, tačiau net daugiau nei dešimtadalis susiduria su reikšmingu depresijos ar kitų neigiamų emocijų poveikiu.
Pogimdyminė emocinė būsena labai įvairi. Apie 80 proc. moterų jaučia motinystės melancholiją – trumpalaikius emocinius nuosmūkius, nerimą, liūdesį, kuriems būdingas greitas nuotaikos svyravimas. Šis reiškinys paprastai pasireiškia tarp trečios ir penktos paros po gimdymo ir išnyksta per dvi savaites. Tačiau apie 10–24 proc. moterų patiria sunkesnes būkles, tokias kaip pogimdyminė depresija ar potrauminio streso sutrikimas, kurioms būdingos ilgesnės ir gilesnės emocinės problemos.
Tarptautiniai duomenys rodo, kad pogimdyminės depresijos paplitimas svyruoja nuo 11 iki 20 proc. (O’Hara & McCabe, 2013), o kai kuriose socialiai pažeidžiamose grupėse gali siekti net iki 40 proc. Be to, duomenys rodo, kad vyrai taip pat patiria pogimdyminę depresiją, kuri gali dar labiau paveikti šeimos dinamiką.
Didžiausią riziką patirti pogimdymines psichologines problemas turi jaunos bedarbės moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, taip pat tos, kurios gimdė skubios cezario pjūvio operacijos ar instrumentinio gimdymo metu, ypač jei gimdymas buvo ilgas, sudėtingas ir reikalavo medikamentinio skausmo malšinimo. Tokios patirtys gali lemti didesnį nerimą, sumišimą, baimę, o depresijos požymiai gali reikšmingai pabloginti moters psichologinę būklę. 2020 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, komplikacijos gimdymo metu yra vienas iš reikšmingų rizikos veiksnių depresijos vystymuisi, o pogimdyminio PTSS paplitimas tarp moterų, patyrusių trauminius gimdymus, siekia nuo 3 iki 6 proc.
Be to, emocinė būsena po gimdymo ne tik veikia pačią moterį, bet ir jos ryšius su naujagimiu ar šeimos nariais. Tyrimai rodo, kad pogimdyminė depresija neigiamai veikia motinos ir kūdikio ryšį, mažina emocinį atsaką į kūdikio poreikius ir gali daryti įtaką vaiko emociniam bei kognityviniam vystymuisi.
Lietuvoje atlikti tyrimai pabrėžia, kad tinkamas moterų informavimas apie galimus emocinius pokyčius ir prieinamos pagalbos šaltiniai gali ženkliai pagerinti moterų sveikatą ir motinystės patirtį. 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktas tyrimas parodė, kad net 65 proc. moterų, susidūrusių su pogimdyminės depresijos požymiais, nežinojo, kur kreiptis pagalbos. Kita vertus, moterys, kurioms buvo suteikta išankstinė informacija apie galimus emocinius iššūkius ir jos turėjo galimybę naudotis psichologine pagalba, rečiau patyrė sunkių emocinių sutrikimų.Moterų emocinė būsena po gimdymo yra sudėtinga ir įvairialypė tema, kuriai reikia tiek visuomenės, tiek medicinos sektoriaus dėmesio, siekiant gerinti moterų psichologinę gerovę ir šeimos gyvenimo kokybę. Sisteminga pagalba, įtraukianti tiek sveikatos priežiūros specialistus, tiek socialinę paramą, gali būti efektyvi priemonė užkertant kelią ilgalaikėms moterų psichikos sveikatos problemoms bei užtikrinant sveiką vaikų raidą ir darnius šeimos santykius.
