Endometriozė – lėtinė liga, kurios neįmanoma visiškai išgydyti

endometriozės simptomai

Endometriozė paveikia maždaug 10 % vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje. Nors jos pavadinimas visuomenėje skamba vis dažniau, supratimas apie šios ligos sudėtingumą vis dar nepakankamas. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad endometriozė nėra išgydoma, tačiau simptomai gali būti valdomi taikant įvairius medicininius ir psichologinius metodus.

Kas yra endometriozė?

Endometriozė – tai būklė, kai endometriumu panašus audinys (bet ne identiškas gimdos gleivinei) auga už gimdos ribų – dažniausiai dubens srityje: ant kiaušidžių, kiaušintakių, šlapimo pūslės, žarnyno, pilvaplėvės. Šis audinys reaguoja į hormoninius ciklo pokyčius, t. y. storėja ir kraujuoja menstruacijų metu, tačiau neturi kur pasišalinti. Dėl to organizme kyla lėtinis uždegimas, susidaro sąaugos, randai, cistos (pvz., endometriomos), o ilgainiui gali būti pažeisti organai ir jų funkcijos.

Ši liga veikia ne tik fiziškai, bet ir emociškai – daugelis moterų susiduria su skausmu, nevaisingumu, lėtiniu nuovargiu ir psichologiniu stresu.

Pagrindiniai endometriozės simptomai:

  • Dismenorėja (skausmingos menstruacijos): vienas dažniausių simptomų. Skausmas būna spazminis, plintantis į juosmenį, klubus ar šlaunis.
  • Lėtinis dubens skausmas: nuolatinis, nepriklausomas nuo ciklo fazės, trikdantis kasdienę veiklą.
  • Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija): ypač giluminis skausmas, sukeliantis diskomfortą.
  • Nevaisingumas: 30–50% sergančiųjų patiria pastojimo sunkumų, dėl kiaušintakių uždegimų, sąaugų ar hormoninių pokyčių.
  • Žarnyno ir šlapinimosi sutrikimai: pilvo pūtimas, skausmas tuštinantis, dažnas noras šlapintis ar skausmas šlapinimosi metu, ypač per menstruacijas.
  • Nenormalios mėnesinės: ilgos, gausios, nereguliarios, su tarpmenstruaciniais kraujavimais ar tepimais.
  • Lėtinis nuovargis ir emociniai sunkumai: susiję su nuolatiniu skausmu, miego sutrikimais, frustracija dėl gyvenimo kokybės.

Svarbu žinoti, kad simptomų intensyvumas nebūtinai atspindi ligos išplitimą. Kai kurioms pacientėms su minimaliu endometriozės židinių kiekiu gali pasireikšti labai stiprus skausmas, o kitoms – net ir pažengus ligai – simptomai gali būti beveik nejuntami.

Simptominis gydymas: integruotas ir ilgalaikis požiūris

Endometriozės gydymas dažnai reikalauja daugialypio požiūrio. Kadangi liga nėra pagydoma, gydymas orientuojamas į simptomų palengvinimą, vaisingumo išsaugojimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Pasak Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE), gydymo planas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į simptomus, amžių, norą susilaukti vaikų ir ankstesnę gydymo istoriją.

Vaistinis (farmakologinis) gydymas

  • Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID): vartojami skausmui malšinti, ypač menstruacijų metu.
  • Hormonų terapija: slopina ovuliaciją ir mažina estrogenų lygį – tai padeda sumažinti ar net sustabdyti endometriozės audinių augimą. Naudojami:
    • Kombinuotos kontraceptinės tabletės
    • Progestinai
    • GnRH agonistai ir antagonistai
    • Danazolis (rečiau dėl nepageidaujamų poveikių)

Chirurginis gydymas

  • Laparoskopinė chirurgija: vienas pagrindinių diagnostikos ir gydymo metodų. Chirurgas gali pašalinti ar koaguliuoti endometriozės židinius, atlaisvinti sąaugas. Tačiau svarbu pažymėti, kad liga dažnai atsinaujina – net ir po sėkmingos operacijos per 5 metus recidyvas pasitaiko iki 50% atvejų.

Psichologinė pagalba ir gyvenimo būdo korekcija

Endometriozė veikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – tai patvirtina ir šiuolaikiniai psichologijos tyrimai. Lėtinis skausmas, nevaisingumas, nežinomybė ir ilgai trunkanti diagnozė gali sukelti:

  • Depresiją
  • Nerimą
  • Socialinę izoliaciją
  • Žemą savivertę
  • Poros santykių įtampą

Psichologų įžvalgos rodo, kad kognityvinė elgesio terapija (KET), sąmoningumo (mindfulness) pratimai, paramos grupės bei individualios konsultacijos padeda pacientėms geriau susidoroti su liga, sumažinti skausmo suvokimą ir sustiprinti emocinį atsparumą.

Komplementarios priemonės

  • Fizioterapija ir osteopatija: padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmą dubens srityje.
  • Specializuota mityba: nors duomenys dar riboti, kai kurios pacientės patiria pagerėjimą vengiant glitimo, pieno produktų ar perdirbtų maisto produktų.
  • Reguliarus judėjimas, streso valdymas, poilsio režimas.

Kiekvienos moters patirtis su endometrioze yra unikali, todėl ir sprendimai turi būti individualūs – pagrįsti ne tik medicininėmis įžvalgomis, bet ir žmogišku požiūriu.

Pastaba: ši informacija pateikiama švietimo tikslais ir nepakeičia profesionalios gydytojo konsultacijos. Pajutus simptomus – būtina kreiptis į gydytoją ginekologą.