Grįžimas į darbą po motinystės atostogų daugeliui moterų tampa ne tik logišku žingsniu profesinėje karjeroje, bet ir reikšmingu emociniu išbandymu. Tai procesas, lydimas ne tik džiaugsmo dėl sugrįžimo į socialinį ir profesinį gyvenimą, bet ir įvairių baimių, nerimo bei savivertės iššūkių. Remiantis naujausia statistika ir psichologų įžvalgomis, ši problema Lietuvoje itin aktuali ir kompleksiška.
Statistinė situacija Lietuvoje
Lietuvoje moterys dažnai susiduria su sunkumais grįždamos į darbo rinką po motinystės ar vaiko priežiūros atostogų. Naujausi tyrimai rodo, kad net 4 iš 10 moterų jaučia baimę ar nerimą prieš grįždamos į darbą po šešių mėnesių ar ilgesnio laikotarpio. Pagrindinės priežastys yra baimė prarasti profesines kompetencijas, atitolimas nuo kolegų bei organizacinių procesų, ir diskriminacijos dėl motinystės statuso patirtis.
Dar vienas dažnas moterų nerimo šaltinis yra nelankstus darbo grafikas ir sunkumai derinant vaikų priežiūrą su profesiniais įsipareigojimais. Tyrimai taip pat rodo, kad kai kurios moterys susiduria su darbdavių abejingumu ar net nepalankumu, ypač jei organizacijoje įvyko pokyčių motinystės atostogų laikotarpiu.
Psichologiniai aspektai: vidinės kovos ir išoriniai lūkesčiai
Pasak psichologų, moters nerimas grįžtant į darbą dažnai kyla iš vidinių prieštaravimų tarp naujai įgyto motinystės vaidmens ir ankstesnės profesinės tapatybės. Viena vertus, atsiranda noras toliau siekti karjeros, kita vertus, baimė, kad tai gali pakenkti vaikui ar sukelti kaltės jausmą dėl sumažėjusio dėmesio šeimai.
Psichologai taip pat išskiria šiuos dažniausius emocinius iššūkius:
- Baimė dėl kompetencijų praradimo – ilgesnis atsitraukimas nuo profesinės veiklos sukelia nepasitikėjimą savimi, ypač greitai besikeičiančiose srityse.
- Nežinomybės jausmas – nežinia, kaip pasikeitė organizacija, komanda, kokie bus lūkesčiai ir užduotys.
- Socialinio palaikymo trūkumas – ne visos moterys turi artimųjų, kurie galėtų padėti adaptacijos laikotarpiu.
- Perfekcionizmo spaudimas – visuomenėje vis dar gyva idėja, kad moteris turi „viską suspėti“: būti ir puikia mama, ir profesionalia darbuotoja.
Darbdavių požiūris keičiasi, bet dar nepakankamai
Nors kai kurios pažangios įmonės Lietuvoje aktyviai diegia moterims palankias politikos gaires, daugelyje sektorių vis dar vyrauja inertiškas požiūris į grįžtančias mamas.
Darbdavių apklausos rodo, kad tik apie 30–35 % organizacijų siūlo lankstesnes darbo sąlygas grįžtančioms mamoms, o dar mažiau – apie 20 % – organizuoja papildomus mokymus ar mentorystės programas po pertraukos. Vis dar gajus stereotipas, kad mama yra nepakankamai „patikima“ darbuotoja dėl galimų vaiko ligų ar šeimos prioritetų.
Tačiau vis daugiau įmonių pradeda suvokti, kad palaikymas grįžtančiai mamai yra ne tik socialinė atsakomybė, bet ir ilgalaikė investicija, mažinanti darbuotojų kaitą, didinanti lojalumą ir emocinį įsitraukimą.
Ką gali padaryti moterys? Praktiniai patarimai
- Pasiruošimas iš anksto
Grįžimą į darbą rekomenduojama planuoti dar likus keliems mėnesiams iki sugrįžimo: susisiekti su vadovu, pasidomėti pokyčiais įmonėje, galimybėmis dirbti lanksčiai ar hibridiniu būdu.
- Psichologinis palaikymas
Pokalbiai su psichologu, karjeros konsultantu ar dalyvavimas paramos grupėse padeda sumažinti baimę, sustiprinti pasitikėjimą savimi.
- Aiškus šeimos planas
Iš anksto susitarti su partneriu ar artimaisiais dėl vaikų priežiūros, pasiskirstymo atsakomybėmis sumažina kasdienį stresą.
- Realūs lūkesčiai sau
Suprasti, kad adaptacija užtruks, ir leisti sau žengti po vieną žingsnį. Tobulumas – ne tikslas, o procesas.
Ką gali padaryti darbdaviai?
- Kurti individualius grįžimo planus su lankstumo galimybėmis.
- Užtikrinti atvirą komunikaciją tarp vadovų ir darbuotojų.
- Organizuoti profesinius mokymus ar mentorystės programas.
- Kurti kultūrą, kurioje motinystė nėra trūkumas, o dalis žmogaus gyvenimo kelio.
Moters grįžimas į darbą po motinystės atostogų yra ne tik praktinis klausimas, bet ir gilus psichologinis virsmas. Baimės jausti normalu, tačiau jos neturėtų stabdyti asmeninio ir profesinio augimo. Svarbiausia yra palaikymas iš visų pusių: šeimos, darbdavių ir visuomenės. Tik bendromis pastangomis galime kurti aplinką, kurioje moterys jaustųsi saugios, vertinamos ir reikalingos tiek namuose, tiek darbo vietoje.
