Nors Lietuvoje motinystės ir vaiko priežiūros atostogos reglamentuotos aiškiai, o išmokų sistema užtikrina finansinę paramą, daugelis moterų, grįžtančių į darbo rinką po vaiko gimimo, susiduria su emociniais ir psichologiniais iššūkiais, kurie neretai lieka šešėlyje.
Ką garantuoja įstatymai: motinystės ir vaiko priežiūros atostogos
Pagal Lietuvos įstatymus, motinystės atostogos trunka 126 kalendorines dienas: 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po jo. Esant komplikacijoms ar gimstant daugiau nei vienam vaikui, atostogų trukmė gali būti pratęsta. Šiuo laikotarpiu moteriai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei buvo pakankamas socialinio draudimo stažas.
Po motinystės atostogų moteris gali rinktis vaiko priežiūros atostogas iki 2 metų, per kurias taip pat mokama išmoka:
- Jei pasirenkama prižiūrėti vaiką iki 1 metų, išmokos dydis siekia 77,58 proc. buvusio atlyginimo.
- Jei iki 2 metų, išmoka paskirstoma mažesnėmis dalimis per abu metus.
Svarbu tai, kad darbdavys negali atleisti darbuotojos šių atostogų metu ir privalo išsaugoti darbo vietą.
Statistikos realybė: kas ketvirta moteris po gimdymo patiria depresiją
Nors teisės aiškios, emocinė būsena ne visada stabili. 2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 23–25 proc. moterų Lietuvoje per pirmuosius metus po gimdymo patiria pogimdyminės depresijos simptomus.
Dar apie 5 proc. moterų patiria potrauminio streso sutrikimo (PTSS) požymius, ypač jei gimdymo patirtis buvo sudėtinga arba jos metu trūko emocinio palaikymo. Šie rodikliai atskleidžia, kad psichologiniai sunkumai nėra išimtis,o kasdienybė reikšmingai daliai jaunų mamų.
Psichologiniai iššūkiai grįžtant į darbą: ką išgyvena moterys?
Grįžimas į darbą po pertraukos dažnai sukelia emocinio neapibrėžtumo jausmą. Ilgesnė pertrauka nuo profesinės veiklos, pasikeitęs kolektyvas, naujos darbo sistemos ar procesai – visa tai gali kelti nerimą dėl to, ar pavyks greitai prisitaikyti.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjų, svarbiausi depresiją po gimdymo lemiantys veiksniai yra:
- nepakankamas pasiruošimas motinystei,
- santykių įtampa su partneriu,
- silpna socialinė parama,
- finansinis nesaugumas,
- žemas savęs vertinimas.
Šie veiksniai ypač paaštrėja artėjant grįžimo į darbą laikotarpiui, kai atsiranda papildoma atsakomybė, laiko trūkumas ir spaudimas „būti gera mama ir gera darbuotoja vienu metu“.
Darbdavių požiūris: kliūtis ar galimybė?
Formaliai moteris po gimdymo darbo rinkoje turi tokias pačias teises kaip bet kuris darbuotojas. Tačiau praktikoje darbdaviai ne visada į moteris grįžtančias iš vaiko priežiūros atostogų žiūri palankiai. Vis dar gajūs stereotipai:
- kad moterys po motinystės tampa „mažiau motyvuotos“,
- kad jos dažniau nedirbs dėl vaiko ligų,
- kad prarado kvalifikaciją ar atsiliko nuo pokyčių.
Laimei, kai kurios organizacijos Lietuvoje jau siūlo lankstesnį darbo grafiką, nuotolinio darbo galimybes, palaikymo programas grįžtančioms mamoms. Toks darbdavių elgesys ne tik mažina stresą, bet ir padeda sėkmingai reintegruoti darbuotojas į profesinį gyvenimą.
Ką daryti, kad grįžimas būtų sklandus?
Ekspertai pabrėžia, kad grįžimas į darbą po gimdymo turi būti ne tik teisiškai užtikrintas, bet ir žmogiškai jautrus. Reikia kurti aplinką, kurioje:
- Moteris jaustųsi ne teisiama, o palaikoma,
- Darbo sąlygos būtų pritaikytos realiai šeimos situacijai,
- Būtų sudarytos sąlygos kalbėtis apie emocinę savijautą, jei to reikia.
Taip pat svarbu, kad moterys žinotų, jog depresijos simptomai po gimdymo yra ne silpnumas, o dažnas reiškinys, kuriam reikalinga pagalba. Lietuvoje veikia psichologinės pagalbos linijos, nemokamos programos ir paramos grupės.
Moterims, grįžtančioms į darbą, reikia ne tik žinoti, kas joms priklauso, bet ir turėti galimybę būti išgirstoms, suprastoms ir integruotoms į profesinį gyvenimą be spaudimo ar baimės. O darbdaviams laikas nebijoti lankstumo, nes tai investicija ne tik į žmogų, bet ir į organizacijos ateitį.
