Susilaukus vaiko poros gyvenimas pasikeičia iš esmės – ir nors tai gali būti vienas gražiausių etapų gyvenime, jis taip pat kelia daug iššūkių. Emocinis ryšys tarp partnerių šiuo laikotarpiu patiria stiprią transformaciją. Tačiau ar jis silpnėja, ar stiprėja – priklauso ne nuo vaiko, o nuo poros gebėjimo prisitaikyti prie naujos realybės.
Hormonai keičia emocinį foną
Gimus vaikui, moters kūne įvyksta milžiniški hormoniniai pokyčiai – oksitocino (vadinamo „meilės hormonu“) šuolis skatina prisirišimą prie kūdikio, bet gali ir netiesiogiai sumažinti dėmesį partneriui. Tuo pačiu metu testosterono lygis vyrų organizme dažnai šiek tiek sumažėja – tai mokslininkai sieja su pasirengimu tėvystei ir švelnesniu elgesiu.
Tačiau šie pokyčiai gali sukurti disbalansą: vienas iš partnerių gali jaustis apleistas ar mažiau svarbus. Būtent čia prasideda pirmieji išbandymai emociniam ryšiui.
Meilė keičia prioritetus
Pora, kuri ilgą laiką buvo viena kitam prioritetas, dabar turi nukreipti didžiąją savo energijos dalį į naują gyvybę. Šis dėmesio perorientavimas – natūralus ir būtinas, tačiau jei jis tampa nuolatiniu, partneriai gali pradėti tolti.
Psichologai pabrėžia, kad svarbu suvokti: meilė vaikui neturi „atimti“ meilės partneriui. Tai nauja meilės forma – plati, įtraukianti, bet neeliminuojanti ankstesnių ryšių. Tačiau tam reikia sąmoningų pastangų – net jei tai tik kelios minutės vakare skiriamos buvimui kartu ar mažas, bet prasmingas pokalbis dienos pabaigoje.
Nuovargis ir stresas – emocinio ryšio priešai
Daugelis porų mini, kad po vaiko gimimo padaugėja konfliktų. Dažnai to priežastis – ne tarpusavio jausmų pasikeitimas, o tiesiog: lėtinis nuovargis, miego trūkumas ir padidėjęs stresas. Tyrimai rodo, kad neišsimiegojus sumažėja empatijos lygis, o padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) mažina gebėjimą ramiai reaguoti ir konstruktyviai bendrauti.
Kitaip tariant – emocinis artumas ne išnyksta, o tiesiog pasimeta išsekimo fone.
Lūkesčiai ir neišsakyti jausmai
Pirmieji mėnesiai po gimdymo dažnai atskleidžia ne tik partnerių stiprybes, bet ir skirtingus lūkesčius. Vienas gali tikėtis daugiau pagalbos, kitas – daugiau artumo ar dėkingumo. Jei apie tai nekalbama, emocinis atstumas tik didėja.
Todėl psichologai ragina: nebijokite kalbėti apie tai, ką jaučiate – net jei tai nemalonu ar atrodo nereikšminga. Emocinis artumas neatsiranda savaime – jis kuriamas nuosekliu, atviru bendravimu.
Kaip auginti ryšį kartu su vaiku?
Nors emocinis ryšys po vaiko gimimo yra išbandomas, jis taip pat gali tapti gilesnis nei bet kada anksčiau. Tapimas tėvais yra intymus, vienijantis patyrimas. Dalinimasis atsakomybe, palaikymas sunkiais momentais, buvimas šalia per pirmąsias naktis ar mažus kasdienius iššūkius – visa tai kuria gilesnį ryšį, nei kadaise turėta romantika.
Emocinis ryšys susilaukus vaikų neišnyksta, bet jis keičiasi. Tam, kad jis išliktų tvirtas, reikia sąmoningo darbo, atvirumo ir empatijos. Ne idealių sąlygų, o pastangų būti šalia vienas kito net ir tada, kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis.
