Vos tik pasaulį išvysta naujas žmogus, tėvų gyvenime atsiveria platesnės, gilesnės dimensijos. Su tuo džiaugsmu ateina ir viena iš sunkiausių, dažnai nutylimų dilemų: kaip padalinti save tarp profesinių siekių ir šeimos poreikių? Ar įmanoma likti ištikimam abiem kryptims – karjerai ir šeimai – neprarandant savęs?
Vidinė kaltė ir identiteto skilimas
Iškart po vaiko gimimo daugelis tėvų susiduria su identiteto krizėmis. Juk iki šiol save matėme kaip profesionalus, kūrėjus, lyderius, o dabar – kaip mamas ir tėčius, kurių poreikiai kartais atsiduria paskutinėje vietoje.
Psichologai teigia, kad dažnas tėvas patiria vadinamąjį kognityvinį disonansą – kai realybė nesutampa su ankstesniais lūkesčiais. Noras siekti profesinės sėkmės sukelia kaltės jausmą dėl laiko trūkumo šeimai, o susitelkimas tik į šeimą kelia baimę „atsilikti nuo gyvenimo“ ar „prarasti save“.
Moterys šioje dilemoje neretai susiduria su papildomu spaudimu: visuomenė reikalauja būti ir “supermamomis”, ir nepriekaištingomis karjeristėmis. Vyrai taip pat kovoja su nematomais standartais – jiems primetama, kad jie turi „aprūpinti“ šeimą, bet būti ir emociškai įsitraukę tėvai.
Stresas, perdegimas ir kūno signalai
Toks nuolatinis vidinis konfliktas fiziologiškai virsta ilgalaikiu stresu. Medicininiai tyrimai rodo, kad nuolatinis bandymas „būti visur ir visada“ sukelia:
- Padidėjusią kortizolio (streso hormono) koncentraciją kraujyje;
- Miego sutrikimus;
- Širdies-kraujagyslių sistemos problemų riziką;
- Imuninės sistemos silpnėjimą.
Be to, ignoruojamos kūno siunčiamos žinutės – nuovargis, dirglumas, galvos skausmai – gali peraugti į perdegimo sindromą. Medicinos pasaulyje tai jau oficialiai pripažinta diagnozė, o tėvystės kontekste vis dar dažnai paslepiama po šypsena.
Nutylėtos kovos ir nesusikalbėjimas
Dilema „karjera ar šeima“ retai lieka individuali – ji giliai paveikia ir partnerystę. Kai poreikiai nesutampa (pavyzdžiui, vienas partneris nori daugiau dirbti, o kitas – daugiau laiko praleisti su šeima), nesusikalbėjimas ir nuoskaudos gali kauptis:
- „Tu visada darbe. Tu mūsų nepastebi.“
- „Aš stengiuosi dėl mūsų visų. Kodėl tai nėra pakankama?“
Porų terapija pabrėžia, kad viena dažniausių skyrybų priežasčių yra ne neištikimybė, o atskirties jausmas – kai žmonės, užsiėmę savais tikslais, nustoja matyti vienas kitą kaip emocinius partnerius.
Atviras, nuoširdus pokalbis apie prioritetus, lūkesčius ir baimes gali tapti gyvybiškai svarbiu tiltu išvengiant griūties.
Ką reiškia „teisingai gyventi“?
Galiausiai, klausimas „karjera ar šeima?“ veda mus prie esminės egzistencinės problemos: Kokia yra mano gyvenimo prasmė?
Filosofai egzistencialistai sakė, kad žmogus pats kuria savo prasmę pasirinkimų būdu. Joks kelias nėra iš anksto „teisingas“ – tik mūsų pasirinkimų svoris ir atsakomybė suteikia jiems vertę.
Egzistencializmo akimis, svarbu ne tai, ką renkiesi – karjerą ar šeimą – bet tai, ar pasirinkimą priimi autentiškai, be savęs apgaudinėjimo. Tik pripažindamas sau:
- Ko iš tikrųjų trokštu?
- Ko bijau?
- Ir ką esu pasirengęs paaukoti?
gali pasijusti tikrai „savo kelyje“. Tuo tarpu bandymas įtikti visuomenės modeliams („būti tobulu visose srityse“) dažnai baigiasi tuštumu ir savigrauža.
Ar tikrai turime rinktis?
Galbūt didžiausia klaida yra manyti, kad karjera ir šeima yra dvi nesuderinamos priešybės. Galbūt tikras iššūkis – ne pasirinkti, kuriai pusei priklausyti, o mokytis derinti skirtingas gyvenimo dimensijas taip, kaip tinka būtent tau. Tai reikalauja nuolatinio sąmoningo reflektavimo, lūkesčių derinimo su partneriu ir drąsos būti netobuliems. Nes gyvenimas – tai ne ideali pusiausvyra, o nuolatinis judėjimas tarp prioritetų.
