Meilė tarp partnerių ir meilė vaikui – kaip išlaikyti pusiausvyrą?

meile vaikui

Kai pora susilaukia vaiko, jų gyvenimas pasikeičia iš esmės. Net patys stipriausi ir artimiausi santykiai neišvengia transformacijų. Gimus vaikui, meilė jam tampa ne tik stipria, bet ir visa apimančia. Visgi, kaip ši nauja emocinė dinamika paveikia partnerių ryšį? Ar įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp meilės vaikui ir meilės vienas kitam?

Dvi meilės rūšys – skirtingos, bet papildančios viena kitą

Remiantis psichologo Zeke’io Emanuel’io ir kitų šeimos psichologijos ekspertų įžvalgomis, meilė vaikui ir meilė partneriui yra dvi atskiros emocinės sistemos. Vaikui jaučiama meilė dažniausiai yra besąlyginė, globėjiška, instinktyvi, tuo tarpu meilė partneriui – romantiška, grįsta emociniu ir fiziniu artumu, reikalaujanti sąmoningumo bei nuolatinės priežiūros.

Problemų kyla tada, kai viena emocinė sistema (dažniausiai – meilė vaikui) pradeda užgožti kitą. Remiantis tyrimais (Feldman, 2015), jei partnerių ryšiui neskiriama pakankamai dėmesio, vienas iš partnerių gali jaustis atstumtas, nereikalingas, o tai gali lemti emocinį atitolimą.

Neuromokslas: kas vyksta tėvų smegenyse?

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad po vaiko gimimo tiek moterų, tiek vyrų smegenyse vyksta reikšmingi pokyčiai. Pasak Ruth Feldman tyrimų:

  • Motinų smegenyse sustiprėja jautrumas kūdikio poreikiams, o padidėjęs oksitocino kiekis stiprina motinos-kūdikio ryšį.
  • Tėvams aktyviai įsitraukiant į vaikų priežiūrą, taip pat stebimas oksitocino lygio augimas, didėjantis empatijos ir rūpestingumo lygis.

Vis dėlto, neurocheminiai pokyčiai gali turėti šalutinį poveikį – jei pora sąmoningai neskiria dėmesio vienas kitam, romantinis ryšys gali silpnėti. Smegenys adaptuojasi prie dominuojančių patirčių, todėl ilgainiui emocinis artumas tarp partnerių gali mažėti.

Kaip išlaikyti meilės pusiausvyrą? Ekspertų rekomendacijos

Norint išlaikyti santykių sveikatą ir ilgalaikį partnerystės ryšį, psichologai (Feeney & Collins) rekomenduoja:

  • Bendras įsitraukimas į vaikų priežiūrą. Tėvystė kaip bendras projektas kuria komandinius jausmus ir stiprina emocinį ryšį.
  • Sąmoningas laiko skyrimas porai. Net 20 minučių kasdien gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį santykiams.
  • Atvira komunikacija apie emocinius poreikius. Jausmas, kad esate “antrame plane”, nėra savanaudiškumas – tai natūralus poreikis būti matomu ir mylimu.
  • Kasdieniai dėkingumo ir šilumos gestai. Paprasti žodžiai, kaip „ačiū, kad esi“, gali reikšmingai stiprinti artumą ir tarpusavio pasitikėjimą.

Meilė vaikui – neįkainojama ir transformuojanti patirtis, tačiau ilgalaikė santykių sveikata reikalauja sąmoningų pastangų puoselėti meilę partneriui. Pusiausvyra tarp šių dviejų meilės rūšių yra ne tik įmanoma – ji būtina, jei norime auginti vaikus sveikoje, mylinčioje aplinkoje ir išlaikyti tvirtus santykius daugelį metų.