Lietuvoje naujų tėvų izoliacija ir vienišumo jausmas po gimdymo tampa vis dažniau pastebima problema, turinti ne tik emocinį, bet ir ekonominį bei socialinį poveikį. Nors tėvystė dažnai siejama su džiaugsmu ir naujo gyvenimo pradžia, tėvams, ypač vienišiems, šis etapas dažnai būna kupinas iššūkių ir vienatvės. Statistikos duomenys, psichologų įžvalgos ir medicinos požiūris atskleidžia rimtas pasekmes, kurias šis reiškinys turi tėvams ir jų šeimoms.
Vienišų tėvų situacija Lietuvoje
Remiantis naujausiais 2023 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 22% visų nesantuokoje gimusių vaikų Lietuvoje auginama vienišų motinų. Tai rodo, kad vis didesnė dalis tėvų, ypač motinų, susiduria su vienišumo ir socialinės izoliacijos situacijomis, ypač po gimdymo. Be to, šie duomenys rodo, kad apie 10% vaikų Lietuvoje gyvena su vienu tėvu, kai antrasis tėvas nedalyvauja kasdienėje tėvystėje, kas dar labiau sustiprina vienišumo jausmą.
Vienišų tėvų gyvenimo realybė dažnai yra susijusi su ne tik emociniais sunkumais, bet ir ekonominiais iššūkiais. Vienišoms motinoms, auginančioms vaiką be partnerio pagalbos, kyla problemų dėl darbo ir vaikų priežiūros suderinimo. Lietuvoje tik apie 20% vienišų motinų gauna visapusišką paramą iš valstybės, o likusios patiria rimtų finansinių sunkumų, kas dar labiau sustiprina jų socialinę izoliaciją.
Spaudimas atitikti „geros mamos“ standartams
Psichologai atkreipia dėmesį, kad motinystė Lietuvoje neretai siejama su itin aukštais „geros mamos“ standartais. Šie lūkesčiai gali sukelti didelį stresą ir nerimą, ypač kai trūksta reikšmingo palaikymo iš artimųjų ar visuomenės. 2023 metų tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija vis dar lieka vienu iš pagrindinių faktorių, lemiančių psichikos sutrikimus motinystės metu.
Psichologai pabrėžia, kad tėvystės metu vienišoms motinoms dažnai trūksta paramos tiek iš partnerio, tiek iš socialinių struktūrų, kas lemia ne tik vidinį konfliktą, bet ir uždarumą bei savigraužą. Tai sukelia stiprų vienišumo pojūtį ir mažina moters pasitikėjimą savimi. Pavyzdžiui, vienišos mamos, susidūrusios su tokiu spaudimu ir palaikymo trūkumu, dažnai pasireiškia nerimo, depresijos simptomai ir pablogėja jų bendravimo su vaikais kokybė. Psichologai taip pat nurodo, kad šis jausmas dar stiprėja tiems, kurie gyvena mažesnėse bendruomenėse, kur pagalba ir socialinė parama yra mažesnė.
Depresija ir stresas kaip rizikos veiksniai
Medicinos požiūriu, nauji tėvai, ypač vieniši, patiria padidėjusį rizikos lygį dėl psichikos sveikatos sutrikimų po gimdymo. Lietuvoje, pagal 2023 metų tyrimus, apie 15-20% motinų po gimdymo patiria postnatalinę depresiją. Be to, daugiau nei 30% moterų, susidūrusių su ekonominiais sunkumais ir socialine izoliacija, teigia, kad patiria stiprius streso ir nerimo simptomus.
Postnatalinė depresija, kurią gali sukelti tiek stresas, nuovargis, tiek socialinė izoliacija, yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Šis sutrikimas ne tik daro įtaką motinos emocinei ir psichinei sveikatai, bet ir gali pakenkti vaiko vystymuisi, ypač jei motina negauna reikiamo pagalbos ar palaikymo. Daugeliu atvejų motinystės depresija sukelia uždaro elgesio modelius, kur motina vengia socialinių kontaktų ir turi sunkumų užmegzti ryšį su kūdikiu.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad tėvystė be partnerio paramos yra tiesiogiai susijusi su didesniu socialinės izoliacijos ir depresijos rizikos faktoriu. Tokiuose atvejuose svarbu, kad tėvams būtų suteikta pagalba tiek psichologiniu, tiek praktiniu lygmeniu, siekiant užkirsti kelią ilgesnės trukmės psichikos sutrikimams ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Apibendrinant, vieniši ar mažai palaikomi tėvai, dažnai patiria stiprų vienišumo ir izoliacijos jausmą po gimdymo. Naujausi duomenys liudija, kad šis jausmas tik stiprėja, ypač vienišoms motinoms, kurios susiduria su ekonominiais sunkumais, ribotu socialiniu palaikymu ir visuomenės spaudimu.
